Išblėsusia aistra nakty nebūsiu, 
Be laiko išsakytom nuodėmėm,
Kai užslenka delčia, 
Kai viskas tampa mūsų ir ne mūsų,
Tu čia ir aš kol kas dar čia.
Viltis išdalinau po kąsnį, saują, 
Tave įrėminau rainelėse akių, 
Išbalinau jausmų apsiaustą naują —
Žinok, aš ta pati, 
Aš dar tavim tikiu.
Lašnoja ilgesys ant mano rankų, 
Aš jas apsiausto klostėse slepiu.
Tik vienas sapnas paryčiais telanko, 
Tave regiu rainelėse akių...