Mažas berniukas smėlėtom trumpikėm
rankiojo spalvotas kriauklytes, margus akmenukus.
Skalaudavo jūros gerklėj... (bangos neatskirsi nuo jūros)
Paaugęs išnykusius akmenis spaudė kišenėje džinsų,
tarp šokančių su Kupidonu merginų,
bekalbinant vieną.
Per smilgą
kažkas įpūtė dangišką mirtį
į antakius, smilkinius.
Prismaigstė teptukų į drobę, sudaigstė mintis,
sagą įsiuvo nežinant.
Įpūtė sapną į muziką visą.
Bazas
2014-04-23 18:48:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-04-23 21:56:08
Šiaip daugialypis kūrinys. Ir pavadinimas :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-04-23 20:33:21
prasmingas tas rinkimas
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-04-23 20:27:48
Dėl poetų žodyne dažnokos smilgos nieko nesakysiu, nes ja pasinaudota labai sėkmingai – lyg dangiškąja dūdele. Antra dalis išvis gerai apie rinkimo muziką visą. Nuostaba (išsiriečia ir lipa ant kaktos antakiai), bąla, retėja smilkiniai ar tiesiog juose kala, vyksta įvairūs pažintiniai procesai.
Pradžioj gražu išnykę turtai (svajonės, įsivaizdavimai, siekiamybės) džinsų kišenėj, bet truputį suvelta vieta tarp šokančių su Kupidonu merginų, / bekalbinant vieną. Grynai formaliai – atrodo, kad merginos buvo kišenėj tarp tų akmenukų. Ar taip? Be to, jeigu slėpė jis, tai bekalbindamas. (ar, pvz., kalbėdamas vienai).
Visi kažko ieško.