Parkerių pasakos. Fabrikas

Santrauka:
Parkerių pasakų bus daug tęsinių. Tai mano pasakų knyga apie vieną bendrą tikslą, kurioje bus ne vien apie tikslą. Tik nesusipainiokite tose pasakose. Įkvėpimo sėmiausi iš V. Landsbergio ir V. V. Landsbergio.
 



  Tikriausiai visi žinote, iš kur atsiranda parkeriai. Kiek laiko jie gaminami, ir kas jiems atsitinka. Nežinote? Tuomet papasakosiu. Aš apie tai viską žinau, nes mano senelis dirba tame fabrike. Jam aštuoniasdešimt devyneri. Mano senelis sako, kad niekuomet neis į pensiją

-  Šitame fabrike gimiau, šitame fabrike ir mirsiu.

  Tikriausiai manote, kad mano senelis kuoktelėjęs. Tikrai ne. Jis iš tiesų tame fabrike gimė. Matot, jo mama, mano prosenelė, dirbo visus savo devynerius mėnesius ir tame fabrike pagimdė mano senelį. Ant grindų. Net į ligoninę nenorėjo būti vežama. Matot, visa mano karta yra gimę tame fabrike. Įsivaizduojat? Taigi aš viską dar geriau žinau apie parkerius, nes parkerių fabrike gimiau. Ir mano tėtis. Ir mano senelis. Mano seneliui liepė dirbti lengviausius darbus – trinti parkerių galvutes, kad jie klausytų šeimininkų. Netikite, kad toks darbas fabrike yra? Ar kad parkeriai klauso savo šeimininkų? Viršūnė. Bet nenukabinkit nosies, tuojau viską sužinosit. O parkerių gaminimo ciklas įvyksta šitaip:



Visų pirma du fabriko darbininkai labai linksmai, lipšniai ir meiliai šneka. Vienas rankoje laiko metalą, kitas – plastmasę. Tada visa tai prisipildo meilės ir juoko. Tuomet tie žmonės sudeda rankas ir iškočioja visiems rankoje laikytą formą. Tada įdeda į parkerio formelę, uždengia ir įdeda į šaldytuvą. Po 24 valandų ištraukia, atidaro formelę ir išima sušalusį parkerį. Tuomet su pagaliuku padaro skylutę parkerio širdelei, parenka parkeriui galvytę ir šonkaulius – spyruoklę. Visą tai sudeda, įdeda širdelę ir pasiunčia šiltoms mano senelio rankoms, kad tas švelniai ir meiliai trintų ir gerintų parkerį, nors tas ir pilnas meilės ir juoko. Kai viskas baigta, belieka supakuoti ir siųsti parduoti. Dabar jau žinote, kaip atsiranda parkeriai. Nepatikėjote, kad šitaip gaminame parkeriai? O čia jau nebe viršūnė, o debesys!!! Man jūsų gaila. Iš juoko net pilvas plyšta. Ir labai gerai, nes kaip tik linksminu savo draugę Ritutę. Mes esame parkerių pradininkės. Suteikiam parkeriui meilės ir juoko. Šitas parkeris bus linksmas. Jis bus mano! Pamiršau prisistatyti – mano vardas Aldona. Aldona Petrauskaitė.



 
urte03

2014-03-02 11:39:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-03-02 12:14:48

Aš pradžioje net patikėjau, net nemaniau, kad čia yra pasaka. :) Tu šauni rašytoja, Urte. Ir tavo įkvėpėjai geri, tikrai geras pasirinkimas.