Sunkus metalas gaubia kūną
Ir šaldo sielą iš vidaus,
Iš aukso man išlydei širdį
Tik lašą kraujo palikai.

Tu išvedei mane į karą -
Pati sau prieše aš tapau,
Liepei įžiepti gilią meilę,
Nors tapčiau tau verge menka.

(Pažiro sidabrinės ašaros rūke
ir tapo siela nepalaužiama)