Iš kur tas perdėtas gėris, kuris kas rytą verčia vemt?
Kam tos viso pasaulio gėlės, kurios nuvysta atiduotos tau?
Kam tos skausmo pilnos akys ir ašaros, krentančios žemyn?
Kodėl, kai palieki mane vieną, kiekvieną kartą sugrįžti atgal?