Emigrantės

Santrauka:
kelionės po Roterdamo džiungles
dalis

-Su Džeimsu kitą mėnesį  galite važiuoti į Alikante esančią mūsų vilą ant jūros kranto. Gruodžio mėnesį ten kaip tik apelsinai dera, - pasiūlė nuoširdžiai Džeimso mama.- Prižiūrėtoja ispanė ten nespėja rinkti apelsinų iš sodo. Jos vyras daro iš mūsų apelsinų l i k e r į.
- Taip. Gera idėja, Sonata. Jau dabar pradėk rūpintis atostogom. Tikiuosi nebus sunku gauti tau porą laisvų savaičių. Niekad nebuvai Ispanijoje? - paklausė manęs draugas.
- Ne. Iš tiesų puiki idėja.
- Štai skrybėlė nuo saulės. Pasimatuok. Ji tau labai pravers Ispanijoje, mieloji. Paimk,- draugiškai šyptelėjusi, Džeimso mama padavė man ispaniško dizaino skrybėlę.
Su neslepiamu džiugesiu užsidėjau plačiais bryliais skrybėlę.
-Prima!‘-šūktelėjo Džeimsas.
-Vaikai, ar jūs jau pamąstėte apie judviejų ateitį? Manau, mano sūnus tau jau pasipiršo?- paklausė tiesmukiškai rafinuota olandė.
Išraudo. Nervingai maigiau tarp pirštų žiedą su mažučiu deimančiuku.
Motina įžvalgi. Žiedas neliko jos nepastebėtas.



-Štai tau žiedas, Sonata,- pasakė restorane vakarienės metu, prieš dvi savaites, Džeimsas- ir padėjo šalia garuojančio lašišos patiekalo mažą, mėlyną dėžutę.
-Žiedas?- vos pravėrusi dangtelį, nudelbiau akis ne į dovaną, bet į keptą žuvį. Alkis darė savo darbą. Nuo pat mielo ryto dar nieko neturėjusi burnoje. Taikėsi į lašišą, ignoruodama žiedą.
-Užsimauk ant dešinės rankos piršto,- paprašė olandas.— Mijn liefste‘ , ar ne pats laikas surišti mūsų draugystę tvirčiau? Manau, mes puikiai sutariame.
-Ką tuo nori pasakyti?
-Vedybas. Aš visai rimtai.
Tyla.
Jo akys liko klausiamai susmigusios į mane.
-Ilgai rinkau... Po galais, net išprakaitavau juvelyrinėje parduotuvėje. Tai ką pasakysi, saldute?
Tyla. Lašiša spėjo ataušti.
-Aaaa...  Nežinau. Taip netikėta...Hmm... Ačiū už dovaną, mielasis. Super...
Tik kodėl taip skubėti? Juk praėjo vos pusmetis nuo mūsų pažinties.


dalis

Pietų Roterdamo kvartalas garsėjo nelabai geru vardu. Čia įsikūrusios turkų privačios parduotuvėlės- siaurutės kaip kišenės, aptrupėjusiomis sienomis turkų kirpyklos, ištisos gatvės afrikiečių, antalijaniečių bei kitų emigrantų su dekoratyvinėmis palmytėmis, dirbtinomis gėlėmis bei egzotiškais niekučiais ant palangių.
Ypač populiarios turkiškos kavinės “sharma” pavadinimu, kur galima skaniai ir pigiai pavalgyti rytietiškai pagamintos avienos bei vištienos ant besisukančio stovo. Kartą užsukau ten po darbo pavakarieniauti.
Vasaros metu matydavau turkes moteris skystu muilu plaunančias asfaltą. Pro praviras jų namų orlaides sklisdavo skanus rytietiškų prieskonių kvapas. Tačiau neretai kai kurių emigrantų butai dvokia nešvara. Šiame rajone Roterdamo vykdomojo komiteto paliepimu, reguliariai specialių tarnybų dėka švarinami butai nuo tarakonų. Vos prieš porą dešimtmečių čia kvepėjo olandiškose kepyklėlėse kepama duona. Tai buvo taip nesenai. Bankrutavo olandiškos kepyklėlės, olandiškos kirpyklos, ištaigingos parduotuvės. Emigrantai užtvindė pietinį Roterdamą. Olandai ėmė masiškai išsikelti į priemiesčius. Jų vietoje apsigyveno arabai, turkai, marokiečiai, afrikiečiai, antalijaniečiai, surinamiečiai, iraniečiai, jugoslavai, kolumbiečiai… Visų tautų ir išvardyti negali. Keista tai, kad anksčiau svetimtaučiai užkariaudavo svetimas žemes ginklais, paskelbdami karą, o nūdienų “užkariautojai”- su krūva vaikų ant rankų. “Skylėti” Olandijos emigracijos įstatymai leidžia svetimtaučiams tuoktis su savo  tolimoje gimtinėje gyvenančiomis tautietėmis, susilaukti vaikų ir atsikelti gyventi iš Azijos į gerą socialinį aprūpinimą turinčią Vakarų Europos šalį. Jų vaikai  ne retai taip pat renkasi sau sutuoktinius iš savo tolimųjų gimtinių. Taip emigrantų “armija” gausėja geometrine progresija. Iš Afrikos šalies- Somalio kai kurie žmonės atvyksta su ne savo vaikais, padirbtais jų dokumentais. Olandijos įstatymai palankūs daugiavaikėms šeimoms. Už kiekvieną vaiką šeima gauna taip vadinamą kinderbijslag- 120 guldenų per mėnesį. Kai kurie somaliečiai įsigudrino atsivežti į Olandiją giminių, pažįstamų bei gatvės benamius afrikiečius vaikus, apiforminę juos kaip savus vaikus. Jiems susidaro ne tokia jau maža sumelė kas mėnesį į kišenę. Kai vaikams sueina 13- 14 metų, juos išsivilioja netikrieji tėvai į Somaliją atostogų. Ten augintinius jie palieka, pabėgdami atgal į Olandiją. Tokie paaugliai, kurių europietiškas mentalitetas, atsiduria Centrinės Afrikos gatvėse be namų, be priežiūros, be duonos kąsnio. Galų gale ir susikalbėti su vietiniais jie negali, nes moka tik olandų kalbą.


Emigrantės užrašai


-Su Džeimsu kitą mėnesį  galite važiuoti į Alikante esančią mūsų vilą ant jūros kranto. Gruodžio mėnesį ten kaip tik apelsinai dera, - pasiūlė nuoširdžiai Džeimso mama.- Prižiūrėtoja ispanė ten nespėja rinkti apelsinų iš sodo. Jos vyras daro iš mūsų apelsinų l i k e r į.
- Taip. Gera idėja, Marina. Jau dabar pradėk rūpintis atostogom. Tikiuosi nebus sunku gauti tau porą laisvų savaičių. Niekad nebuvai Ispanijoje? - paklausė jos draugas.
- Ne. Iš tiesų puiki idėja.
- Štai skrybėlė nuo saulės. Pasimatuok. Ji tau labai pravers Ispanijoje, mieloji. Paimk,- draugiškai šyptelėjusi, Džeimso mama padavė Marinai ispaniško dizaino skrybėlę.
Jauna moteris su neslepiamu džiugesiu užsidėjo plačiais bryliais skrybėlę.
-Prima!‘-šūktelėjo draugas.
-Vaikai, ar jūs jau pamąstėte apie judviejų ateitį? Manau, mano sūnus tau jau pasipiršo?- paklausė tiesmukiškai rafinuota olandė.
Marina išraudo. Ji ėmė nervingai maigyti tarp pirštų žiedą su mažučiu deimančiuku.
Motina įžvalgi. Žiedas neliko jos nepastebėtas.



-Tai tau, Marina,- pasakė restorane vakarienės metu, prieš dvi savaites, Džeimsas- ir padėjo šalia garuojančio lašišos patiekalo mažą, mėlyną dėžutę.
-Žiedas?- vos pravėrusi dangtelį , ji nudelbė akis ne į dovaną, bet į keptą žuvį. Alkis darė savo darbą. Nuo pat mielo ryto Marina dar nieko neturėjusi burnoje, taikėsi į lašišą.
-Užsimauk ant dešinės rankos piršto,- paprašė olandas.— Mijn liefste‘ , ar ne pats laikas surišti mūsų draugystę tvirčiau? Manau, mes puikiai sutariame. Tiesiog sutverti vienas kitam.
-Ką turi galvoje?
-Vedybas. Aš visai rimtai.
Tyla.
Jo akys liko klausiamai susmigusios į Mariną.
-Ilgai rinkau... Po galais, net išprakaitavau juvelyrinėje parduotuvėje. Tai ką pasakysi, saldute?
Tyla. Lašiša spėjo ataušti.
-Aaaa...  Nežinau. Taip netikėta...Hmm... Ačiū už dovaną, mielasis. Super...
Tik kodėl taip skubėti? Juk praėjo vos pusmetis nuo mūsų pažinties.



Pietų Roterdamo kvartalas garsėjo nelabai geru vardu. Čia įsikūrusios turkų privačios parduotuvėlės- siaurutės kaip kišenės, aptrupėjusiomis sienomis turkų kirpyklos, ištisos gatvės afrikiečių, antalijaniečių bei kitų emigrantų su dekoratyvinėmis palmytėmis, dirbtinomis gėlėmis bei egzotiškais niekučiais ant palangių.
Ypač populiarios turkiškos kavinės “sharma” pavadinimu, kur galima skaniai ir pigiai pavalgyti rytietiškai pagamintos avienos bei vištienos ant besisukančio stovo. Marina kartą užsuko ten po darbo pavakarieniauti.
Vasaros metu ji matydavo turkes moteris skystu muilu plaunančias asfaltą. Pro praviras jų namų orlaides sklisdavo skanus rytietiškų prieskonių kvapas. Tačiau neretai kai kurių emigrantų butai atsiduoda nešvara. Šiame rajone Roterdamo vykdomojo komiteto paliepimu, reguliariai specialių tarnybų dėka švarinami butai nuo tarakonų. Vos prieš porą dešimtmečių čia kvepėjo olandiškose kepyklėlėse kepama duona. Tai buvo taip nesenai. Bankrutavo olandiškos kepyklėlės, olandiškos kirpyklos, ištaigingos parduotuvės. Emigrantai užtvindė pietinį Roterdamą. Olandai ėmė masiškai išsikelti į priemiesčius. Jų vietoje apsigyveno arabai, turkai, marokiečiai, afrikiečiai, antalijaniečiai, surinamiečiai, iraniečiai, jugoslavai… Visų tautų ir išvardyti negali. Keista tai, kad anksčiau svetimtaučiai užkariaudavo svetimas žemes ginklais, paskelbdami karą, o nūdienų “užkariautojai”- su krūva vaikų ant rankų. “Skylėti” Olandijos emigracijos įstatymai leidžia svetimtaučiams tuoktis su savo  tolimoje gimtinėje gyvenančiomis tautietėmis, susilaukti vaikų ir atsikelti gyventi iš Azijos į gerą socialinį aprūpinimą turinčią Vakarų Europos šalį. Jų vaikai  ne retai taip pat renkasi sau sutuoktinius iš savo tolimųjų gimtinių. Taip emigrantų “armija” gausėja geometrine progresija. Iš Afrikos šalies- Somalio kai kurie žmonės atvyksta su ne savo vaikais, padirbtais jų dokumentais. Olandijos įstatymai palankūs daugiavaikėms šeimoms. Už kiekvieną vaiką šeima gauna taip vadinamą kinderbijslag- 120 guldenų per mėnesį. Kai kurie somaliečiai įsigudrino atsivežti į Olandiją giminių, pažįstamų bei gatvės benamius afrikiečius vaikus, apiforminę juos kaip savus vaikus. Jiems susidaro ne tokia jau maža sumelė kas mėnesį į kišenę. Kai vaikams sueina 13- 14 metų, juos išsivilioja netikrieji tėvai į Somaliją atostogų. Ten augintinius jie palieka, pabėgdami atgal į Olandiją. Tokie paaugliai, kurių europietiškas mentalitetas, atsiduria Centrinės Afrikos gatvėse be namų, be priežiūros, be duonos kąsnio. Galų gale ir susikalbėti su vietiniais jie negali, nes moka tik olandų kalbą.



Roterdamo pietiniame kvartale. Beijerlanse laan bulvaro kalba- vietoje “hallo”- ne retai “ fock you”.
Čia visai nesenai dienos metu peiliu paauglys vienu dūriu nužudė vietoje jauną praeivį. Kodėl? Už ką? Roterdamo laikraščiai rašė apie šį įvykį, o televizija transliavo pokalbį su nukentėjusio paauglio motina. Pasirodo reikia tiek nedaug, kad įvyktų tragedija. Į keiksmažodį buvo atsakyta keiksmažodžiu.
Šalia milžiniško, modernaus prekybos centro “Zuid-plein” sutemus šmėžuoja elgetaujantys narkomanai. Gelsvai pilkšva jų oda prilipusi prie kaulų, skruostikauliai įdubę, akys paklaikusios, plaukai riebaluoti, nešukuoti, suvelti į daug mažų guzų.
-Goede avond. Kunt U een gulden missen?- pralemena toks nakromanas pirmam gatvėje sutiktajam,- o tarp jo lūpų-tirštos, sukepusios seilės.
Netoliese apstu sekso reikmenų parduotuvių, kurių klientai dažnai abejotinos reputacijos žmonės. Kai kurie tokių parduotuvių savininkai įsigudrino savo verslą plėtoti nelegaliu kabinų naudojimu. Jų parduotuvėse, už sunkaus aksomo užuolaidų, kabinose demonstruojami porno video filmai. Klijentai užsiiminėja šiose kabinose onanizmu. Tokių parduotuvių verslas klesti. Tuo tarpu padorios sekso reikmenų parduotuvės, neatlaikę konkurencijos, skelbia bankrotą.
Uostamiesčio gyvenimas margas. Didžiuliai, puikūs “Ahoy” koncertų rūmai bei “ Zuid-plein theater” rūmai atsveria visą pietų rajono negerumą. Puikiai įrengti baseinai. Jaukios bibliotekos- su įvairių tautų knygomis. Dvasinį gyvenimą propaguojantys gyventojai gali pasirinkti pagal savo tikėjimą bažnyčią. Čia- pradedant protestantų tikėjimo bažnyčiomis, baigiant musulmonų tikėjimo mečetėmis. Lietuviai emigrantai mielai renkasi lenkų bažnyčią. Kartą Marina buvo užklydusi į afrikiečių kristelijke kerk. Keistai pasijuto- tarsi diskotekoje. Linksma pop muzika plaukė bažnyčia. Juodaodžiai, smagiai siūbuodami, giedojo “ Ale liuja”, iškėlę rankas į viršų…


Roterdamo pietiniame kvartale. Beijerlanse laan bulvaro kalba- vietoje “hallo”- ne retai “ fock you”.
Čia visai nesenai dienos metu peiliu paauglys vienu dūriu nužudė vietoje jauną praeivį. Kodėl? Už ką? Roterdamo laikraščiai rašė apie šį įvykį, o televizija transliavo pokalbį su nukentėjusio paauglio motina. Pasirodo reikia tiek nedaug, kad įvyktų tragedija. Į keiksmažodį buvo atsakyta keiksmažodžiu.
Šalia milžiniško, modernaus prekybos centro “Zuid-plein” sutemus šmėžuoja elgetaujantys narkomanai. Gelsvai pilkšva jų oda prilipusi prie kaulų, skruostikauliai įdubę, akys paklaikusios, plaukai riebaluoti, nešukuoti, suvelti į daug mažų guzų.
-Goede avond. Kunt U een gulden missen?- pralemena toks nakromanas pirmam gatvėje sutiktajam,- o tarp jo lūpų-tirštos, sukepusios seilės.
Netoliese apstu sekso reikmenų parduotuvių, kurių klientai dažnai abejotinos reputacijos žmonės. Kai kurie tokių parduotuvių savininkai įsigudrino savo verslą plėtoti nelegaliu kabinų naudojimu. Jų parduotuvėse, už sunkaus aksomo užuolaidų, kabinose demonstruojami porno video filmai. Klijentai užsiiminėja šiose kabinose onanizmu. Tokių parduotuvių verslas klesti. Tuo tarpu padorios sekso reikmenų parduotuvės, neatlaikę konkurencijos, skelbia bankrotą.
Uostamiesčio gyvenimas margas. Didžiuliai, puikūs “Ahoy” koncertų rūmai bei “ Zuid-plein theater” rūmai atsveria visą pietų rajono negerumą. Puikiai įrengti baseinai. Jaukios bibliotekos- su įvairių tautų knygomis. Dvasinį gyvenimą propaguojantys gyventojai gali pasirinkti pagal savo tikėjimą bažnyčią. Čia- pradedant protestantų tikėjimo bažnyčiomis, baigiant musulmonų tikėjimo mečetėmis. Lietuviai emigrantai mielai renkasi lenkų bažnyčią. Kartą užklydau į afrikiečių kristelijke kerk. Keistai pasijutau- tarsi diskotekoje. Linksma pop muzika plaukė bažnyčia. Juodaodžiai, smagiai siūbuodami, giedojo “ Ale liuja”, iškėlę rankas į viršų… Nenorėjau iškristi iš konteksto, todėl kėliau rankas ir aš, garsiai šaukdama „Ale liuja“... Kaifas.
ieva

2012-10-09 14:44:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2012-10-11 09:54:40

aciu uz komentarus

Anonimas

Sukurta: 2012-10-10 09:46:45

idomu, kam taip padubliuoti, na kad Dzeimsas zieduoja Sonata, Marina, tai ok, bet kuo aleliuja skiriasi tai tik kaifu :D

Vartotojas (-a): grafas

Sukurta: 2012-10-10 09:10:22

Lietuvos ateitis.....

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2012-10-09 19:13:08

Ieva, aš skaitysiu visą romaną :)
Tikrai pirksiu ir skaitysiu. Kada?

Anonimas

Sukurta: 2012-10-09 16:42:23

ger būtų trumpesnėmis dalimis, puslapio, lapo, daba tingis skaityti :)