Santrauka:
Iš ciklo „Mano eilėraščiai laiškuose“. Čia eilėraštis sesei Ramutei 2004 05 05 rašytame laiške.
Kaip gyvą pavasario aidą
Mačiau aš tave sapne --
Į tavo išbalusį veidą
Pražydusi žvelgė vyšnia --
Beribiame ilgesio toly
Abi pasiklydę juk mes --
Turėjau aš beržą ten brolį
Ir seses laukų ramunes --
Jos būrė man laimę ne kartą
Ir dalią vėjo delnuos --
Džiaugiausi — gyventi juk verta --
Siūravo berželio sapnuos
Sidabro rūkai, mėnesienos,
Prie balto glaudžiaus jo liemens --
Mes Girstupio mažo purienos,
Sesut, mes daina be rudens --
Kaip gyvą pavasario aidą
Mačiau aš tave sapne --
Į tavo išbalusį veidą
Pražydusi žvelgė vyšnia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-07-08 12:14:44
Graži lyrika, o ji šauniai nuskambėtų ir kaip daina
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2012-07-08 12:00:14
gražus sapnas
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-07 23:32:15
Lengvas ir grakštus eiliavimas. Gražios mintys...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-07 23:13:08
„Sesut, mes daina be rudens -"
kokia graži eilutė :)
Ačiū!
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-07-07 23:05:14
labai vaizdžiai išsakyta, užsimerkiau ir viską pajutau
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-07-07 22:14:33
Gražiai, jautriai sueiliuota.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-07-07 20:57:49
Abi pasiklydusios mes...
O vyšnios žvilgsnis mielas.