Kelionė pas senelius

Šimtais mylias kelionėj skaičiuoju
Ir akimirkas prisiminimais vėl tapau,
Šiandieną į gimtinę aš važiuoju,
Ką ten surasiu, pati net nežinau.

Dulkėtas vieškelis, eglynas (kaip kadais) —
Kaip palikau, taip suradau sugrįžusi,
Trumputė pieva pasitinka dobilais,
Tarsi nebūčiau niekada išvykusi.

Sodybos vartai ir močiutės gilios akys,
Seniai seniai senelio pastatytas namas...
O kaip smagu čia buvo leisti vasaras,
Ir niekur niekur taip nebuvo gera man.

Vartus pravėrus su seneliais labinuos,
Suspaudžiu juos glėby apėmusi abu,
Iš už eglyno šiluma pasklinda vakaras,
Miško ramybę prie širdies glaudžiu.

Seniai seniai senelių čia jau nebėra,
Bet aš lankyt sodybą jų keliauju —
Jų šiluma gyvena mano širdyje,
Jų meilę aš nešuosi per pasaulį.
saulyteinspain

2012-06-04 01:10:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Leonas

Sukurta: 2012-06-05 13:45:27

Būtent laikas antroje eilutėje – pats tinkamiausias. Ar kabinėjimais
reiktų sutikinėti į saitą grįžtančią poetę – lyrikę, ar šiltą žodį ištarti.?
Mano senelių namų ir pėdų nelikę, tačiau buvau nesyk nuvažiavęs –
prisiminimai kurie nedyla...

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2012-06-04 19:12:19

Gražu, kad visą laiką išlaikomas toks šiltas dvasinis ryšys ir su seneliais, nors jų jau ir nėra tarp mūsų.

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-06-04 13:02:51

Gražios mintys