Kai žiedais pasipuoš visi sodai,
Tu ateisi pas mane, pas mane.
Iš molinio gėlėto ąsočio
Pavaišinsiu gelsvu medumi aš tave, tik tave.

Kai laukuos rugiai sužaliuos,
Tu ir vėl ateisi, vėl ateisi.
Į žaliąją pievą mes nubėgsim,
Kur ramunių galvos ramiai linguos.

Ramunių ir ąžuolo lapų priskinsiu.
Iš jų vainiką nupinsiu, tik tau nupinsiu
Ir galvą papuošiu juo tavo
Tą nuostabią Joninių naktį.

Ir šaltas ruduo ateis, ruduo ateis.
Blaškys vėjas sausus lapus, blaškys lapus,
O mes būsim ir vėlei kartu, būsim kartu,
Ir mūs' išblaškyt nieks negalės, išskirt negalės.