Ilgesio užkalbėjimas

Santrauka:
Gyvenimo ir mirties teisė
* * *
...pasikalbėkime, sūnau,
susėdę žemės pakrašty
ar ten, kur vėjai keturi
padangėmis skrajoja,
gal susitikime sapne,
arba žvaigždėtam danguje,
kada nakties ramybėje
sužvarbusi mintis klajoja...
...atsiųsk žinutę iš tenai,
kur kelio nėr ir neplaukia laivai,
ant debesėlio laišką parašyk,
su vėjo gūsiu apkabink,
lietaus lašais mane dabink,
šerkšnu ant lango savo vardą užrašyk...

        * * *
...nuskubėjot per sniegą,
susikibę už rankų,
šaukiau maldomis,
sugrįžti prašiau,
bet jūs negirdėjot -
tik pustė su vėju
ir krito ledokšniai
šerkšnu man širdin...

        * * *
...balti laukai,
ant upės ledas baltas -
skaisčios ramybės,
ilgesio spalva...
tarp žemės ir dangaus
vien snaigės sukasi,
pakyla jos su vėju
ir vėl sugrįžta prisiglausti
prie virpančios obels šakos,
prie mano skruosto
šalto,
lango stiklo ir prie tylos...
Vėtrungė

2010-12-28 18:10:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-12-29 00:51:22

Labai jautru, ir galgi net skausminga...na ir labai tapybiška..patiko, tik kad širdis palengvėtų...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-12-28 22:49:49

gilus praradimas sukrečia ir metams bėgant nepraeina, lieka širdgėla ir ilgesys...

Anonimas

Sukurta: 2010-12-28 22:25:55

Baltas ilgesys.

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-12-28 19:28:20

man ne.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-12-28 19:23:26

balto ilgesio eilės...širdingos