Braidyti po pievas einu,
Nešdamas liudną dainą viduj,
Dega žvaigždės spalio danguj,
Pievos padengtos auksu visur.
Geriu nektarą šaltą-orą nakties
Ir apsvaigęs šnarėjimu lapų tyliu,
Džiaugiuos savo ašarų vėriniu skaisčiu.
Perlai-tos mano liūdnos žvaigždės,
Beria ir beria mirksnius visatų trumpus.
Aš neprigersiu jų akimirkų trumpų,
O tik apsvaigęs jomis,
Nukrisiu auksiniu lapu..