Kai nebėra tavęs šalia,
Pasaulis tarsi tuštuma.
Ir gęsta žvaigždės akyse,
Kur tik žvelgiu, matau tave.
Jei krenta ašara lietaus,
Ji mano lūpas vėl apgaus.
Prisiminimų šiltas skonis.
Tu mano saulė ir deguonis.
Akimirkai sustos širdis,
Jei tik tavosios neišgirs.
Tyla paskendo naktyje,
Mano sapnai seniai su ja.
Aš nežinau, ką dar jaučiu:
Svajoju, mirštu, vėl kenčiu.
Galėčiau būti ir gyvent,
Paleisti ar kartu pasent.
Jei tik tai būtumei ne tu,
Praeitį deginčiau skausmu.
Nors nebėra tavęs šalia,
Siela dar meilės sklidina.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-19 22:39:50
Išgyventi, tikri jausmai ir prisiminimai.... Man labai patiko:)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-10-19 17:12:52
Na, ir kas iš to?
Kūrinys turi turėti mintį, čia jos nėra, tik išreiškiamos viltys, iliuzijos, svajonės... Vartojate labai nuvalkiotus įvaizdžius. Paieškokite ko nors savito.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-18 21:56:49
Atvirai išreikšti jausmai. Kaip jaunai autorei, kaip nedaug parašiusiai, tai visai neblogas darbas. Banaliausios mintys būna banalių komentatorių - jie neturi fantazijos kaip nors kitaip pakomentuoti, nes žodynas jų ribotas.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2010-10-18 21:08:04
"Tu mano saulė ir deguonis" - būtų visai pavykęs parodijos fragmentas
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-18 20:57:11
briedas rimas banaliausia minties nulis