*

Nudažytas mėnesiena takas, apvaškuotas balto kilimo kraštas,
Šalia stovi kantri mergaitė, ir traukia iš dangaus savo praeitį.
Sušvito danguj žvaigždė rytinė, kurią pažadino žaibų virtinė,
Užklojo žemę tirštas rūkas, prislėgdamas prie žemės sidabrines kulkas.

Pašėlo vėl už upės uždarytos fėjos, nebegalėdamos padovanoti gėrio,
Sustingo paukščiai pučiant šaltam vėjui, krūvoj sedėjo ir drebėjo.
Prigulo ant šaltos rasotos žemės, apšalo, vietoj veido liko ledas,
Į galvą tebešovė mintys, šąla, jau naktėja, ateina sapnas...
Setting

2010-08-17 09:27:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-08-17 22:50:40

Man patiko šis šaltėjančios nakties vaizdas.....:)

Anonimas

Sukurta: 2010-08-17 12:10:24

Labiausiai už akių kliūna keista sandara. rimuota ne eilutė su eilute, o kiekviena eilutė skyla į dvi dalis ir rimuojasi. takas kraštas, rytinė virtinė, rūkas kulkas...

Vartotojas (-a): Prozaikas

Sukurta: 2010-08-17 11:47:44

Kas maloniai nustebino: iš dangaus traukiama praeitis. To dar niekur nebuvau skaitęs. Kontraversiška. Įdomu. Matyt, gera praeities, jei jau taip.
Taip pat: į galvą tebešovė mintys, šąla...