Ačiū visiems komentavusiems:)

jausmingai, žaismingai, bet kažkaip susuktai, gal reikėjo trumpinti eilutes, jas skaidyti ar dar kaip, gal aš klystu, bet vis tiek gražu

Žavingos eilutės. O jei išplėtotumėte visai neblogas eiliukas manau išeitų.

Liūdnai ir jaudinančiai. Gražu.

Koks gražus tavo kalbėjimas, perėjimai per supančią aplinką link savęs. Labai patiko.

Liūdna, bet ne buitiška. Nekasdieniškas požiūris į įvairius daiktus priverčia ir skaitytoją susimąstyti.

...gražiai pakeliauta iki šios pavasario vienatvės. tarsi susidėvėję malūno sparnai kviečia praeiti per žole užakusias kaimavietes... tarsi kelionė savo lemtimi...patiko vaizdumo gilumas.

Labai stengiausi suprasti, bet nepavyko...

Negaliu prareiti pro šalį, kai matau kad čia užsipulta. Man patiko ta pirmoji eilutė ir visas eilėraštis, o todėl, kad reikia filosofiškai pagalvoti: Kas davė? O davė Dievas (gandras kaip simbolis, kuris atneša vaikus), ir visą kas yra šiame pasaulyje...nenoriu išsiplėsti, bet su autore sutinku.

Prasidėjęs absurdo Teatras su paremtu į dangų gandralizdžiu, na tegu ten perisi tie gandriukai, Autorė parašė, darbas neblogas, o diskutuoti kas ką beviltiška:)
Žodžiai į niekur:)Sėkmės Autorei ir patarimas: nesivelkite į beprasmes diskusijas dėl nieko:)

Kad jau tie \"parėmimai dangaus užkliuvo\" tiek to, nesiginčysiu yra čia logikos ar ne:)Bet dėl jausmų- nesutinku.Nėra eilių be jausmo, nebent eiliuotojas sąmoningai žaidžia žodžiais.

bet jeigu būtų prieš istorija, kuri nebūtų kreipimasis klausimu, teigiant, tai toks sakinys nesikirstų. dabar jis tartum iš kart klausia teigdamas, (pati įžanga.) toks būtų įmanomas pradžioje kūrinio ir trūkumo nebūtų, JEIGU, plėtojant tekstą autorius poetiškai išvyniotų - išplėtotų mintį, kad gandro lizdas yra pasaulio dangui paremti, ir kas tas pasaulio dangus. o čia visai kas kita, iš kart kalbama teigiant, klausimo formoje.

pirmame komentare tai išsakiau trumpai. (bet rodos nepiktai, ar jus supykino) štai nežinau, tik jūs man tą teigėte, o juk taip nebuvo.))

Monotoniškai ištestas darbas, su gandralizdžiais dangui paremti, prasilenkiame su elementaria logika, jei renkame tokius paprastus žodelius, siekime, kad jie vienovėje butų, darbas nėra blogas, mintis aiški - pavasario, eiliavimas yra, tik jausmo mažoka, maža.

Ačiū, kad paaiškinote, tikrai ne taip supratau Jūsų komentarą:)

blogai atrodo, t.y. nei blogai nei gerai jūs tik nesupratote komentaro.
(o va jau tapatintis su lyriniais herojais, patologiška boruže.) čia juk poezijos pasaulis.

jūs nesupratote skaitytojo komentaro. faktas. (pacituotas juk tekstas, o pati sakote kad kiekvienas mato pasaulį savaip.) ir vis tik šviesa ta pati. pirma eilutė: teiginio formoje klausimas/ trūkumas, idant kiekvienas vis tik mato savaip. formoje trūkumas.

Nuomonė vieno iš skaitytojų apie jūsų tekstą, išsamesnė, nei pirmame komentare.)

Na dėl pasaulio suvokimo ir jo matymo nesiginčysiu, kiekvienam jis individualus:)

Kas gandrui davė lizdą dangui pasaulio paremti
tas kas taip mato pasaulio dangų, bet aš taip nematau, idant
Dangus – nesiramsto... visai kitaip matau...