Atleisk kitam ir tau atleis pasaulis,
Šypsosis Dievas ir dangus.
Atverk jausmus ir pabandyki-
Nebūti abejingas-nes esi žmogus.
Jei neatleisi, neateis Kalėdos
Į Tavo širdį ir jausmus.
Kankins kasdieniškosios bėdos,
Nenoras grįžti pas savus...
Išmok atleisti ir išgirsti Dievo balsą.
Atleisk kitam ir atiduok save-
Tada tik siela švelniai salsta
Nuo tos ramybės širdyje...
Išmok atleisti
Ir ateis Kalėdos...
ardas
2010-02-08 15:48:38
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-23 18:26:23
...gerai būtų...gal kai per daug atleidi - tai ir ant galvos užlipa, kas netingi :)...bet - atleidimas tikrai lengvina gyvenimą :) eilės ne tik Kalėdom
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-02-12 08:24:43
Patosiškas, perdėm didaktiškas... kapota ir kreiva... Ne tai, kas norima pasakyti, ne absoliučios tiesos, o tai kaip tai pasakoma. Ne sonetas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-08 20:46:59
Tebūnie kasdien Kalėdos, bet ar mokėsim visada atleisti? Kažin ar visada ir verta...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-02-08 17:22:37
atleidimas svarbus dalykas
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-02-08 17:00:18
Gražus pamokslėlis,tik kad tų Kalėdų reiks dar ilgai laukti...