Sausio sonetas

Giliai giliai nugrimzdo žemė
Ekliptikos gelmėn baltais žiemos keliais.
Nauja viltis su saule gema
Ir gruodžio kaltę mums atleis.

Švytuoklė laiko bronza švyti
Virš mūs pavargusių galvų,
Ir sklando paukščiai nematyti
Virš gruzdančių karų, virš durtuvų.

Bet rieda žemė amžina
Į aukštą atradimo dangų
Atnešti giedrią sugrįžimo žinią,

O augantis tikėjimas diena
Pagimdo aukštą atbudimo bangą.
Aukščiausia jos - gaida Tėvynė.

1987 12 31
Antanas Gintautas

2010-01-02 09:11:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-01-02 14:53:14

Ir gruodžio kaltę mums atleis > kokią kaltę? Nėra čia už ką atleidinėt...:-)
kirč. durTUvų
Peizažas sumaišytas su politika. Labiau norėtųsi eigos vienu aspektu.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-02 12:13:41

Gražus sonetas. Sausio sonetas :)

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2010-01-02 12:02:05

pakiliai skambantis sonetas, ypač pirmas posmelis :)