Mes giedojome raudas,
Jūs – negirdėjot.
Klupdami meldėtės stabams,
Vainikavot iliuzijų karalius
Erškėtrožių vainikais.
Pamiršom pakeleivingieji,
Iš Dievų užgimę,
Kas nešiojasi pasaulio šviesą.
Šliauždami pažeme grįžtam,
Tik karalius nuversti
Jau vėlu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-11-11 10:11:04
geriau vėliau negu niekad :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-11-07 20:31:42
...stipriai...skamba...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 15:21:34
Placebas - teisi, Dievai - pagarboje , rašomi didžiąja, kaip ir Angelai, Mama, Tėtė, o kam labai brangus Kačiukas, nesiginčysiu - prieštarauja rašybos taisyklėms, gerbdami visada rašome - Jūs, tai pagarba asmeniui.
Kas liečia darbą, man asmeniškai, o aš visada kabinuosi, butų pusėtinas, deja loginiu mastymu ne kas, Autorei siūlyčiau dar kartelį savikritiškai perskaityti, nenoriu gadinti savaitgalio.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-11-07 14:42:55
Ypatingai, norėjau pabrėžti pauzę, tai daugiau intonacinė skyryba. Dievai parašyti didžiąja, taip pat turi išskirtinę prasmę. Tikiuosi supratote.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-07 14:42:16
...man neblogai...pajutau spalvas ir to pakanka...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 14:33:15
Jūs – negirdėjot > ką skiriate? Brūkšnio nereikia.
iš Dievų > dievų (Dievas – didžiąja, dievai – mažąja).
Rimtos spalvos daltonikui.