Mažas sniego pūkeliukas
Laksto po namus smagiai.
Op ant sofos, op ant lovos –
Ir pagaut jo negaliu.
Baltas jo kailiukas
Ir nosytė kaip anglis juoda,
Jis – namų laimės kibirkščiukas –
Tikra atgaiva.
Dirba motoriukas uodegytės
Grįžus man namo,
O ausytės, ak, ausytės,
Linksta nejučiom!
Mažas sniego pūkeliukas –
Namų židinio liepsna,
Jis sušildo širdį mano,
Kai viduj šalta žiema.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-10-20 17:37:45
Kuo talentingesnis žmogus, tuo didesnės abejonės jį aplanko.Jūsų kategoriška reakcija į kolegų pastabas kalba pati už save.Kūryba vaikams įpareigoja dar labiau, negu suaugusiems, nes ji skirta su kalba susipažįstančiai auditorijai.Tad verta pasistengti, kad eilėraštis būtų lengvai plaukiantis bent dėl skalndaus ritmo.Beje, kosmoso skyrelyje atsiduria patys save aukštai keliantys autoriai.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-20 17:14:20
Sutinku su Barabu – vaikams. Ritmo lygumo trūksta.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-20 15:13:41
Tuo blogiau tau:)
Vartotojas (-a): Jen
Sukurta: 2009-10-20 15:08:31
atmestas tavo komentaras.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-20 14:56:16
Vadinasi, darbas parašytas atmestinai;)
Vartotojas (-a): Jen
Sukurta: 2009-10-20 14:31:42
man jokio skirtumo kur jis.
nors ir kosmoso skyrelyje.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-10-20 14:28:07
Turėtų būti skyrelyje Kūryba vaikams:)