Vėl sniegas po kojomis girgžda
Vėl šalčio gėlynai languos
Vėl sukvietė Kūčios šeimyną
Vėl džiaugsmas ramybė taika
Ir rodos kad skausmas nekaustė
Kad nieks neišėjo TENAI
Kad dienos praėjusios žvelgia
Pro langą ir džiaugias kartu
Atrodo kad protėvių vėlės
Tuoj tuoj šilumos paprašys
Pro kaminą tiesiai prie stalo
Kalėdų senelis nužengs
Vėl Kūčios Kalėdų laukimas
Vilties vėl žvaigždė danguje
Vėl šypsos prie stalo šeimyna
Su Dievo palaima širdy
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-12-19 21:45:41
vėl tai vėl...
bet nesupratau-
gerai ar blogai, kad "VĖL"?
Anonimas
Sukurta: 2005-12-19 17:52:41
nea
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-12-19 13:49:01
Irna teisi, šis nepretenzigas, proginis, kūrinėlis specialiai nerimuotas, pasitenkinta tik ritmika. Taigi priekaištų dėl rimavimo nepriimu. Toks eiliavimas neretai ir profesonalių kūrėjų vartojamas. O vaikiškumas ir ne šiaip sau, nes eiliukas taikytas ir anūkams. Čia suaugusiems jį parodžiau tik artėjančių Kalėdų proga ne liaupsių laukdamas, o šventinei nuotaikai sukurti. Jei nepasisekė, atsiprašau. Pirmoje strofoje žodelį VĖL vartojau taip pat sąmoningai, norėdamas pabrėžti laiko kaitą, jo pasikartojančius ciklus. Autoriaus valia kaip rašyti, skaitytojo - kaip vertinti. Aš dėkoju už visokias pastabas.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-12-19 13:07:48
juodai Varnai - čia rimuoti net nebandyta:)))) Ir tai yra gerai, jei ritmika pulsuoja:)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-12-19 13:06:07
va kaip galima be rimo muzikuoti! :))) Ir aš sakau - ritmas yra svarbiausias! :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-12-19 12:15:38
pakvipo kuciukais ;-) truputi vaikiskai skambantis rimas ir tas "vel".