Žmonės sutverti gyventi po du. Gimsta ir miršta gi - po vieną.
Kartais atrodo, kad ir gyvena, kaip vilkai, po vieną... tik vaidina poras, meiles, santuokas...
Retas kuris šėlstančiame vėjyje atiduoda marškinius antrajam - kitai savo pusei...
Juokingai...
Aš vienas sulipdytas iš kelių [dalių], o jūs norite prisegti man dar penktą koją..!
Žinot, skauda, kai esi vienas su savo begalinėm mintim. Pašėlęs košmariškomis naktimis. Mieguistas lietingom popietėm...
Bet dar labiau skauda turėti tą, kuriam iš tavęs reikia tik šilumos, tik turėti ką apkabinti prieš užmiegant, o ryte turėti kam pasirodyti susivėlusiam, be makiažo, su nakties pėdomis burnoje...
Ir pasidaro tada viskas niekinga. Žemiška. Žžžema.
Per mažai ieškota.
Atsikėlęs išgeri arbatos. Pasiimi mylimiausią knygą ir išeidamas sakai:
„ne[be]grįšiu“.