Prabėga saulės
arkliukai
žvaigždėtom
kaktom,
pasipuošę
širdis tyliom
laimės gijom...
Tyliais
nelaimingais rytais
ant
dangaus,
vėjuoto ir balto,
apkabinto
nuogom beržo
rankom,
parašytą
vaivorykštę
skaito zylutės,
nuo lašo rasos
apgirtusios...
Užsimerkęs
jauti
šiltą zuikį
ant veido –
pro lango
plyšį...
Nejučiom nusišypsai...