neiškvėptos vyšnių uždangos dvelkia falcetais -
kiek daros ilgu, kad upėj irklai vienas kito neranda,
o dievas net gamos išdainuoti negali, nes balsas
prikimęs iš vakar, suprask- nėra tobulų- kartais sako.

dar ilgu kai matau jog žiogai nepasiilgsta net smilgų
ar vanduo smėlio sūkuriu senka net tekėti nebandęs
ir atrodo jog veidrodžiai rodo pernykščius.(gal ir klystu).
kur dienoraščiai būtąjį laiką mano lūpom suvilgo

jau atanka ir anksčiau atakti nespėję. o kartais
ir pats mėnuo slenkstį išbridęs pažymi granitais.