Ant akmens padėki savo galvą,
Gal nuo jo tava širdis sušils.
Žodžiai lyg varpai palydų skamba.
Kas tavy vienatvę atpažins?

Šauksmą sieloj, amžių išnešiotą,
Vėjų glėbin balande paleisk.
Lai juodi varnai surengia puotą –
Tamsią naktį nevilčiai sparnus išskleisk.

Gal nelemta tau pažinti meilės giesmę,
Kur pavasariais lakštingalos dainuos.
Ant bedugnės krašto nestovėt jau dviese.
Kas paslydus ranką tau paduos?