Santrauka:
Prieš dvejus metus per akimirksnį iškvėptas eiliukas su neeiline savo istorija, kuri dar tęsiasi. Kas norės – „prie progos“ papasakosiu.
Tu – pasaka iš tūkstančio ir vienos nakties
Ošimas jūros per amžius nenurimstantis
Ražienų šlamesys banguojančioj platybėj
Vakaro gaiva apsalusiai iš meilės širdžiai
Aš pamilau Tave spaudžiant šimtmečio speigui
Kasnakt Tave sapnuoju pamiršti negaliu
Aušrai nušvitus apie Tave galvoju
Rankas ištiesęs Tavęs siekiu
Dienai atėjus vis kartoju kartoju kartoju
Tu – pasaka iš tūkstančio ir vienos nakties
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-01-11 21:59:57
Nuostabu, jausminga ir labai švelnu .......
.....“Tikėjimo Žirgui“ -įdomiai sugalvota
:)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-01-11 12:42:05
Redaguotinas, tačiau kūrinėlis žavi švelniais, tyrais jausmų proveržiais :)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-11 09:56:17
Graži pasaka, jautri. Ir toks kalbėjimas labai savas - ramus, pasakojantis. Tekstą reikėtų gryninti, pernelyg daug "Tavęs".
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-01-11 08:18:15
Amžinoji pasaka "spaudžiant šimtmečio speigui",
tik kodėl ji - Žirgui? :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-01-11 00:17:00
"....Tu – pasaka iš tūkstančio ir vienos nakties..."- nenuostabu, kad lyrinis herojus tokiu pakankamai atviru ir deganciu jausmu kalba apie tai. Nesvarbu, kas tas Objektas, jauciu- toooookiai (ivairiaspalvei savo pojuciais pasakai:
"Ošimas jūros per amžius nenurimstantis
Ražienų šlamesys banguojančioj platybėj" )- negalima islikti abejingu.
ir jei tai- Tikejomo Zirgas...- platu. Sypsausi:))) Gera.