Santrauka:
kai nebejauti kūniškumo ...
esu tik keleivė besišypsanti lietui
mano akys – į dangų
mintys – į lauko užuoganą
galvoju apie nesvarumą –
kiek dar reikia žingsnių
kiek žingsnelių dar reikia
nebegaliu aukoti avinėlių
paaukočiau jų ego
bet jie ego neturi
mano akys – į dangų
mintys – į lauko užuoganą
esu tik keleivė besišypsanti lietui
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-09-29 18:26:37
pirmas, o taipgi ir paskutinis puikiai nuskambėjo. štai ties antro posmo pirma eilute užstringu ir reikia vėl iš naujo įsižingsniuoti. o avinėliai - ne mano makaulei įminti jų mįslę. debesuoti jie čia ir migloti man pasirodė.
:
Sukurta: 2005-09-29 06:55:55
svaruūs nesvarumai:)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-28 12:10:35
"mano akys – į dangų
mintys – į lauko užuoganą"- labai...
šviesu, šilta... pakrauna