17 metų žiemos

Žiemoju
Atsikėlusi matau
Užsnigtas praeivių akis
Ir burnas
Stingsta
Sniegas ant troleibusų laidų
Jie čia retai važiuoja
Zylės baigia nulesti linijas

Ilgus metus
Miegu žiemos miegu
Sapnuoju
Pasakų knygose
Nupieštas obelis
Aukso obuoliukai
Kaukšėdami vienas į kitą
Atšaukia laiką

Ir mano pasaulis
Grafiškai padalytas
Juodomis ir baltomis linijomis
Kitos spalvos
Pamažu blanksta
Virpa erdvėje
Nusinešdamos daiktų kontūrus
Žiemos daltonizmas

Bandau kažką parašyti
Ant įšalusios žemės
Kažką labai svarbaus
Ko niekad nedrįsčiau
Įdiegti tau
Lūpom į lūpas

Bet ir man gruodas
Aptraukia akis
Balta tamsa jei taip būna
Ir baltas pasaulis
Čia visko pilna
Žvirbliai ir sniegenos
Duonos trupiniai lesyklose
Tingūs kamino dūmai
Sušalęs šuva
Kastuvų orkestrai
Automobilių stovėjimo aikštelėse

Ir kavos kvapas namuose
Kur televizijos programos
Septynioliką metų transliuoja
„Ačiū Dievui, atėjai“
Tik tavęs dar nėra
Aiškiaregė

2007-11-11 12:55:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-11-11 18:18:42

Laukiantis ir žiemiškas. Patiko, ypač mintis apie pasakų knygas ir aukso obuoliukus.

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-11-11 16:44:33

Neblogai, visai neblogai. Būtų galima kiek trumpinti dėl stipresnio skambėjimo. Mintys puikios.
Deltonizmas - daltonizmas?

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-11-11 15:45:34

Paprastas, bet kartu ir nepaprastas kūrinys: lyg žvilgsnis per kasdienišką aplinką į save...

Vartotojas (-a): drakonas

Sukurta: 2007-11-11 15:41:24

kažko protrūko pabaigoje, bet šiaip labai patiko :)

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2007-11-11 14:08:23

Aga, tokia atšiauri sielos žiema... tik gal
„daltonozmo“ ne „deltonizmo“?...:))