Ašaras –
Tuos perlų karolius,
Po klaidžią naktį išbarstytus,
Surink delnan,
Ant rudeninės smilgos sukabink.
Ryto aušroje
Suplėšiusi juodas mintis,
Lietaus nurijus kančią,
Išpink kasas –
Tedraikos vėjyje plaukai,
Margais drugeliais nutupėti.
Ištiesk rankas –
Tegul užaugs balti sparnai,
It viltį šokiui kviestum.
Balti sparnai, margi drugiai
Į žydrą aukštį kyla,
O vėjyje skambėti liks
Sušalę perlai
Ant rudeninės smilgos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-21 18:03:52
Jausminga ir liūdna, net per širdį perėjo. Nuoširdus ir jaukus.
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2007-11-08 21:38:25
gerbiama Melisa, ar mūsų visų kūryba nėra apie viską ir apie nieką? gražus kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2007-10-18 20:15:50
skambus, su melodija, gyvybe, priminė mūsų pripažintus rašytojus.
tad nuskambėjo kaip dublikatas, bet tik idėjiškai.
pavasariu dvelkia
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-10-18 16:02:32
Juoda, marga, balta – įdomus ėjimas per klasikines jausmų spalvas.
Jautriam klausytojui „skambėti liks / Sušalę perlai / Ant rudeninės smilgos".
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-10-18 15:03:18
gana spalvingas