Mes jauni lyg pavasario dienos,
lyg tyras žiedelis laukuos.
Ir lyg vėjo pagautas pūkelis,
mes skrajojame padebesiuos...
Mes taip norime viską pažinti
ir klajojam lyg paukščiai danguj.
Mes nebijome niekad suklysti,
mums atrodo, kad esam dievai...
O jei mylim, tai mylim be saiko,
kaip tik širdys begali mylėt,
bet dažnai esam piktos širšės –
skaudžiai geliame artimiems...
Mes tik trokštame kuo daugiau laisvės,
ir žavėtis pasauliu daugiau...
Su beprotišku noru gyventi,
negalvojame, kas bus toliau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-12-15 21:44:37
vėjo pagautai
meilei saiko nereikia
tik noro gyvent
Anonimas
Sukurta: 2007-07-25 00:03:17
Savikritiškas. Džiugu girdėti, kad tai suprantat :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-07-24 15:10:14
Jaunatviškas maksimalizmas:) Tarsi, abiturientų valsas:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-07-24 11:29:04
Jaunatvišku polėkiu eilės alsuoja... Gražu :)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-07-24 07:58:42
Žavus kūrinys, tik paieškočiau žodelių:
Dievai >>> deivės.
artimiems >>> tik artimiems
...