Švėnta Juona nākti supykau ont sāvės:
Dielkuo golio luovuo, kap i kākta gāvės?
Tyla - ausys spėng. Tik kertie krebždėn žiorkė,
Vo pri šuona pot i ousta sōrkė...

Puodėška pastūmės, pātalus nusvėidės,
Nutariau, kad eisio i papartė žėidus!
Apkyriejė trauktė bimbala gėismēlė
Ė rėsnuotė ont raišuos komēlės.

Tyle, daile atidārės longa:
Mōna sōrkė baise bėjė cionga,-
Traukiau i savi bėržēlė aruomāta.
Kuoks naktėis gražoms, kėbienamāti!

Ronkas ištėisiau - ė nusėbraižės bomba,
Šlumšteliejau tėise į balondu klomba.
Puondėivāli! Trakšteliejė kuojė...
Dielkuo mōnės to nekeravuoji!?

Tupiniejo daba - kriāvs ė susėsokės.
Lig Kaliedu mōna bruolis - kriokis.
Dėinuoms zyz ė ved iš pruota sōrkė,
Naktimis neleid užmėgtė žiorkė...

Baigies pāsakas mon so papartė žėido:
Kuoki lėip gėiduot gėismēlė - tuoki gėido.
Par gyvēnėma - pašiorpės ėr atšālės -
Juojo tuoliau ont raišuos komēlės...