Nežinantieji tiesos paklausti dažniausiai trukteli pečiais arba numykia kažką girdėję ar netgi skaitę. Nenuostabu, kad esama tokios padėties, nes mūsiškė fantastinio pobūdžio literatūra bei dailė retomis išimtimis yra lyginama su pasaulinio mąsto autorių kūriniais, nors, tiesą pasakius, klysčiau tvirtindamas, kad lietuviška fantastika yra prasta, žemo lygio. Vien teiginys, jog tėvynainė fantastika gerokai atsilieka nuo pasaulinio masto kūrėjų darbų, žinovams sukeltų įtarimus. Norėdamas aptarti ir apžvelgti susiklosčiusią padėtį ir šį bei tą pakomentuoti, supažindinsiu su jos praeitimi, šiokiadieniais.
Lietuviškos fantastinės literatūros pradžia, galima sakyti, slypi prieškario Lietuvoje. Daug kas turbūt girdėjo apie mįslingąjį Justiną Pilyponį, skaitė arba bent žino nors keletą jo parašytų nuotykinio - kriminalinio pobūdžio apysakų, romanų, apsakymų. Beje, šis žmogus - lietuviškos nuotykinės fantastikos pradininkas. Tiesa, kai kurie tyrinėtojai, kritikai ir šiaip fantastikos mėgėjai skeptiškai atsiliepia apie šio rašytojo rašinius, netgi apie pagrindinį autoriaus parašytą fantastinį romaną \"Antrasis pasaulio tvanas\" (1930 m.). Šie kritikai linkę manyti, kad šiuolaikinės lietuvių fantastikos pradžia tik Vytauto Norbuto (1939-1991 m.) kūriniai, visiškai pamiršdami dar vieną talentingą prozininką, išeivį iš Lietuvos - Igną Šeinių (1889-1959 m.), kuris parašė antifašistinį fantastinį romaną \"Sigfried Immerselbe atsijaunina\", pasirodžiusį 1934 m. Kaune. Jeigu kalbėtume apskritai vien apie lietuviškąją fantastiką, verta paminėti bene garsiausią lietuvių kilmės fantastą, tiesa, dabar gyvenantį  JAV Algį Budrį (gim. 1931 m.). Jo vardas įtrauktas į 25 ryškiausių XX a. antrosios pusės pasaulinės fantastikos kūrėjų sąrašą, biografija bei kūrybos analizė pateikta Charleso Platto knygoje \"Kas rašo mokslinę fantastiką?\". 1960 m. Amerikoje pasirodęs A.Budrio romanas \"Šelmis Mėnulis\" laikomas mokslinės fantastikos klasika, buvo nominuotas žymiausioms fantastikos premijoms. A.Budrys yra parašęs 8 romanus, išleidęs 3 apsakymų rinkinius...
Vienas ryškiausių šiuolaikinės lietuviškos fantastikos kūrėjas Vytautas Norbutas, gimęs Rietave, savo pirmuosius kūrinius išspausdino vėliau negu ligi šiolei paminėti autoriai. Tačiau nė neketinu sumenkinti šio kūrėjo kūrinių. V Norbuto apsakymai buvo spausdinti prancūzų fantastikos žurnale \"Antares\", o paskutinis, jau po mirties išleistas (1991 m.) fantastinis romanas - groteskas \"Samariečiai\" iki šiol tebėra intelektualiausias ir sudėtingiausias lietuviškos fantastikos pavyzdys. V.Norbutas savo pirmąją knygą (\"Nemirtingumo lygtis\") išleido 1970 m.
Galima pateikti ir išsamesnį lietuvių fantastikos kūrėjų sąrašą. Pakankamai reikšmingi Kazio Paulausko, Banguolio Balaševičiaus, Loretos Latonaitės, Vlado Miniaus, Vlado Mikailionio, Romualdo Kalonaičio, Vlado Burago (dabar Vlabur), Stasio Navicko apsakymai ir apysakos. Visi šie autoriai labiausiai publikuoti nuo 1964 iki 1994 m.
Naujajai fantastų kartai atstovauja būrys talentingų kūrėjų: Ramūnas Žymantas, Jurga Vikšraitytė, Evaldas Jankauskas, Margarita Lužytė, Lina Darbutailė, Herta Malulionytė, Justinas Žilinskas, Gediminas Kulikauskas, R. Šarpnickis, Diana Butkienė, M. Šyvis, G. K. Ivanickas ir daugelis kitų. Tiesa, tik kai kurie iš šių fantastų gali pasigirti išleidę knygas. Jų kūrinius galima pasiskaityti tik fantastikos rinkiniuose, internetiniuose puslapiuose, mėgėjiškuose leidiniuose, išgirsti skaitant savo kūrinius per fantastų suvažiavimus...
Nors fantastų dailininkų Lietuvoje nėra tiek gausu, kaip rašančiųjų, bet vis dėlto jų esama. Šiuolaikinės lietuvių fantastinės dailės pradžia - 1980-1990 m., kuomet fantastikos mėgėjai pradėjo kurti naujus klubus, o mėgėjiškuose leidiniuose pasipylė fantastinės iliustracijos, nors užuomazgų būta ir seniau (fantastikos elementų esama M.K.Čiurlionio dailėje ir pusšimčiu metų vėliau kūrusio Juozo  Aleknavičiaus (1906 – 1987 m.) grafikos darbuose). Verta paminėti kaunietę H. Matulionytę, fantastikos leidiniuose publikavusi kruopščius grafikos darbus; kur kas anksčiau dailės dirvonus pradėjusią akėti I. Srockienę, kurios grafika savita, į niekieno nepanaši. Vėlesniajai kartai priskirti S. Paukštis, E. Leliūna, G. Vaišnoras, O. Šmitaitė...
Fantastine tapyba nedaugelis teužsiima, todėl ryškesnių atstovų nėra, mat kurti tapybos darbų neskatino aplinkybės. Mėgėjiški ir profesionalūs fantastų leidiniai dažniausiai spausdino tik nespalvotus dailininkų kūrinius, todėl labiausiai vystėsi ir tobulėjo fantastinė grafika. Dabar situacija po mažu keičiasi. Ne vienas autorius savo kūrybą publikuoja internete, todėl  įvairiuose puslapiuose randame išsibarsčiusius įdomius progresuojančių kūrėjų darbus.
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje pradėjo formuotis alternatyvinė kartografinė fantastika, kurią sudaro fantastinių žemėlapių, dailės ir literatūros sintezė. Šio proceso pradžia sietina su 1980 m. Pastaroji fantastikos atmaina kol kas vystosi tik mūsų šalyje... Taip pat nuo 1981 m. leidžiami vadinamieji fenzinai – mėgėjiški nedidelio tiražo žurnaliukai, knygų serijos (“Eridano” Pasaulinės fantastikos aukso fondas, almanachai, fantastinių apsakymų rinkiniai. Kadaise ėjo žurnalai: \"Kaukas\" (1990 - 1992 m. ir 1996 - 1999 m.), \"Imperija\" (2000 - 2001m.)
Kokia bus rytdienos lietuviškoji fantastika? To nedrįsčiau prognozuoti, bet, sprendžiant iš įvairių požymių jai nelemta išnykti... Baigdamas šią glaustą apžvalgą, noriu pridurti, kad, nepaisant to, jog Lietuvoje fantastinė literatūra bei dailė nėra tokios populiarios kaip, tarkime, Amerikoje, tačiau jau subūrė tam tikrą gerbėjų auditoriją. Dėl to gyvuoja klubai, organizuojami renginiai. Leidžiami jau anksčiau minėti vadinamieji fenzinai, organizuojami konkursai, o šiuo metu labiausiai plinta klubai, kuriems įtaką daro įvairiūs fantastinio pobūdžio žaidimai, ir jų inicijuoti renginiai – vaidmenų, lauko žaidynės.