Nesustok. Atgal nežiūrėk.
Vien mano mintys tave seks.
Pasiliksiu geltona takažole ant tavo tako.
O tu atgal nedrįsk žiūrėt.
Manęs ten nebus.
Vien vėju lydėsiu.
Priglusiu, apkabinsiu,
Tik būsiu gailiai aš šalta
Lyg mirus.
Nepažvelgsi. Sucyps geltonas žiedas po kojom.
O aš nešauksiu ir žemė tylės.
Tegul tau svaigina galvą kvapas alyvų,
Kai laužysiu sausas šakas.
Juk negodi esu.
Pasidalinsiu:
Tau pavasaris,
O man ruduo.
Luna_
2007-04-12 18:28:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-13 00:41:23
Labai silpna pradžia, o štai pabaiga šaunėja:
Pasidalinsiu:
Tau – pavasaris,
O man – ruduo!
Anonimas
Sukurta: 2007-04-12 23:40:02
išpradžių liepimas, valdžios laikymas, vėliau kritimas po kojomis,
gal vertėtų laikytis stipresnis ir vientisos pozicijos?
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-12 20:24:46
ech:)))), nuosirdu
Vartotojas (-a): liūdnosiukė
Sukurta: 2007-04-12 18:59:22
vienam vėjavaikiškumas, kitam - depresija :] ech.
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-04-12 18:38:24
"Juk negodi esu.
Pasidalinsiu:
Tau pavasaris,
O man ruduo."
Visai patiko.
Pradžia silpnoka, bet pabaigoje įsivažiuoja.
Sėkmės ;-)