Ne vasarą aš tau žadėsiu,
nedovanosiu tau gražių gėlių.
Bet širdgėlą, kančias išliesiu
ir prisiglausiu prie tavų pečių.

Nesmerk ir neatstumk širdelės,
kuri taip kenčia, ilgisi tavęs.
Ji bus tau rytmečio lašelis,
ji bus kaip vėjas, keliantis bures.

Ji neš tave į margą tolį
ir gryžtant tau vienai pamos.
Ji bus tau seserim ir broliu
ir atspindžiu rausvos žaros.

Ji bus kaip miegantis mažylis,
belaukiantis sugrįžtančios mamos.
Ji bus gaivinantis šaltinis
ir pranašas nubudusios aušros.