Jautriai ir kartu santūriai – Jūsų stilius. Mokate išryškinti momento svarbą, detalės prasmę.

Puikus vaizdelis.
Vaizdelis mane nukėlė į mokyklos laikus, kai dauguma mergaičių norėjo būti artistėmis, o man tas jų noras buvo nesuprantamas. Deja, nei viena ja netapo. Norėjau būti dainininke, tačiau suvokiau, kad tai tolygu išlįsti pro rakto skylutę.

labai gražiai parašėt...jautriai ir įtaigiai, tiesiai širdin

Geras vaizdelis. Tik jei baigus paskutinę pastraipą daugtaškiu po poetė… neaprėminant, paliekant gyvenimišką-alegorinį rutuliuką su pipiriuku platesnėms interpretacijoms.

Mintis vinguriuoja visaip.
Šiek tiek, lengvai – aplink poeto būseną (nujaučiamą ar įsivaizduojamą), apie poezijos paskirtį, žanrų skirtybes, galias ir pan.
Šiek tiek su liūdesiu – dėl greitųjų užsakomųjų eilių poreikio. Kažko universalaus, apie ką paprastai sakoma nuostabu. Paklausus gi tas rožinis debesėlis be veido...
Neatsilieka ir šypsena – suprantant, kad šios situacijos pagrindinė poezija – būti nuotaka. :D Visa kita – pagalba jausmų potvyniui, foniniai papuošimai...

Iki dvidešimties  - beveik visi. Mielas vaizdelis.

Gal įsimylėjėliai ne visi poetais tampa, bet tikrai didesnis procentas žmonių po tokio patyrimo geriau supranta poeziją. Puikus tekstas.