kaip visada pralinksminot, sudominot, įtikinot

Mane, žinoma, sudomino žaltys... Kažin kaip jį iš ten iškrapštyti? Palauksim kokia puta išplauks.
O ir iš ekrano gali ne vienas žaltys žiūrėti. Ko gero jie yra pavojingi. :)

Įdomiai ir šmaikščiai.
Nuvorišų pasakose paliekama vietos pasidžiaugimui. pavyzdžiui šiuo atveju galima pasidžiaugti, kad į kaukolę - dėžutę įsirangė žaltys, o ne kokia barškuolė ar kobra. Žaltį galima išvilioti pieneliu, o barškuolę ar kobrą išgyvendyti - be šanso.

Gali būt ir kokių nors anksčiau neaptartų televizoriaus metaforos atspalvių, bet apskritai viskas viena linkme: po (tiesioginio ar dangiškojo) ekrano studijų (pvz., TV ar kompiuterio transliuojamo politinio-socialinio naujienų srauto ar, kitaip skaitant, egzistencinės informacijos) galvoj kažkas toks kaip žaltys susirangęs. Kas? Toks tamsus, sudžiūvęs... Siurbėlė velnias? O gal tai...
Kas ten bebūtų, neišgrauši sukietėjusio, prikepusio. Belieka laikraščiu (tuo pačiu turiniu) pridengt.
 
Čia slypi gili, savotiška ir aktuali mitologija... labai giliai metaforoje įsitaisęs ir biblinis žaltys, o Laiškelio adresas  – Dievui, taigi į egzistencijos esmę, bet vis dėlto pirmame plane dabarties siaubo pasaka, įsriegta per siaurą akutę. Akutė, be abejo, pirmiausia dvasinė. (Būna ir kitokių, į kurias kišamos žvakutės).
Temą reikšmingai gali praplėsti Eglė, bet apskritai gana to, kad šiuolaikinėj pasakoj viską apkėtęs tas susirangęs žaltys. Jis šnypščia ššš...

PATIKO  šiuolaikinė pasaka žiliems