← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/66669

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2013-01-22 11:21:25

Gilus ir išjaustas...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-01-22 10:26:46

Pirmas ketureilis labai sklandus...

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2013-01-21 18:51:17

Pirmoji kūrinio dalis labai graži.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2013-01-21 21:20:56

pirmas posmas iki Archimedo - mat Archimedas tokiom nesąmonėm neužsiiminėjo, nors lyrinis herojus jaučiasi kaip Archimedas bandydamas nepasiklysti tamsoje be vilties ugnelės, (tai turėtų ne taško ieškoti, turėtų malkos kad pakurstyti...) žodžiu, be filosofinės išminties pripaistyta. bet geriau nei Taribinis pavyzdingas - nors nenuobodus.

Anonimas

Sukurta: 2013-01-21 15:37:32

Antros strofos paskutinė eilutė taisytina. Grūdint, nenuliūdint, budint, juodint.

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-01-21 15:06:03

Neužgesink Vilties.
Tegul virš liūno
žibės jos žiburėlis įstabus.
Juk šviesoje
ir nežinia sumažta,
svirčiai tiktai
paremia pečius.
Šviesoje visi taškai
suranda savo vietą.
Tarp jų jau
pasiklysti nebegali.
Štai -žvaigždės blaškos-
šviesos tamsioje nakty.
Jos- kibirkštys dienos,
kuri sudegus poilsiui,
save iš naujo vėl ryte
padovanos.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-01-21 15:02:10

Kol viltis yra – tol žmogus gyvas... Banali tiesa, bet tai tiesa.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-01-21 22:39:56

žmogus gyvas tikėjimu ir viltimi. Ir man 1-oji dalis graži