← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/66564

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-01-16 21:56:11

Mintys šokinėja lyg kiškiai per sniegą... Bet todėl ir įdomu skaityti. :)

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2013-01-16 10:07:35

Nuspausk - nusitaikyt nereikia... Būna ir taip...

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2013-01-15 17:29:46

štai taip...

Vartotojas (-a): Paveisninkas

Sukurta: 2013-01-15 17:22:55

gražus eilius

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2013-01-15 17:02:00

Išjaustas darbas.

Vartotojas (-a): Ūdra

Sukurta: 2013-01-15 19:50:01

Trečias posmelis patiko labiausiai. Išjausta, Juodvarni. Ir smarku.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2013-01-15 22:10:18

Be minties, tiktai nuotrupom,
Atbulai žodžius sudėliodamas,
Lyg šešėlis buvusio laiko
Lašas troškulio –
bundančiam vaikui
(kai išmiega, bunda, gerti nori, grįžinėja, (nuo žodžio grįžta) iš
astralinių kelionių, ką šneka - nesuprasi, be minties, ) arba - bundantis vaikas; (bet jums atrodo, kad viskas turi būti kažkam? na tekste, lyriniam herojui.) ne nieko miražiško nepajutau pas jus tekste; daug skaičiau, lėtai - įdėmiai, nu niekur į miražą neatsirėmiau...)

Vartotojas (-a): kristyan

Sukurta: 2013-01-15 19:57:17

Gal ir neblogai, tačiau man trūksta sąryšio tarp posmų, vaizdų, atviresnio, drąsesnio, konkretesnio išgyvenimo parodymo. Tiesiog, per daug aptakumo.
"Vienas lašas nenugali troškulio,
Rodos kraują savo išgertum." - čia gerai.