← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/52251

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): galėtep

Sukurta: 2011-03-17 15:16:40

O gaila.. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

Anonimas

Sukurta: 2011-02-05 20:48:10

Nuostabus beržų raudonis.
Žaviuosi. Bravo.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2011-02-04 01:06:21

prisiglausiu be žodžių

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-02-03 23:22:30

Rašyta gyvu, išgyventu jausmu.Daugiau jauti, nei matai kas aplinkui. Tik pabaiga kiek nuliūdino...ne mano...

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2011-02-03 16:43:50

Toks švelnus, trapus moteriškumas ir širdį verianti gėla.

Anonimas

Sukurta: 2011-02-03 16:19:26

Gražus tekstas. Man visada patinka, kad net bendriausi, išsemti įvaizdžiai ir žodžiai jūsų tekstuose įgyja jaukumo. Nes jūs paimat ir randat tokių mielų smulkmenėlių, kaip žaliuojantis vynas ir tada visokios žvaigždėtos naktys ar sapnų plaštakės įgyja kitą gyvybę. Už raudonuojančius beržus !

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2011-02-03 15:31:40

Patiko.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-02-03 14:05:16

Atrodo, čia pat svarstoma ir pasveriama... subtiliai tonuojama; skaitai, daugiau jauti nei gal įmanoma tiksliau apsakyti, pajunti net nesvarumo būseną; skaitai, kaip visada, su laukimu pabaigos, dėl netikėtumo, ir išties sulauki -

raudonuoja beržai
liesdami
besiblaškantį bučinį

ne
mano
> čia labai gražiai.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2011-02-03 13:23:56

ne mano graži pabaiga ir pats eilėraštis išgyventas, tikras :)