"kiekvieną kartą
kitaip mes
esame kartu –" ir visa kita, norėtųsi imti ir pacituoti. Begalinė šiluma ir susimąstymas. Gyvenimas bėga ir mes su juo, belaukdami tos dienos... kiekvieną kartą vis dar tie patys, gal net tais pačiais žodžiais- pasveriame būties ir santykio su ja vertybes. Jautriai.
...kiti tie patys
vingiai... - Ir kaip būna ilgu tų senųjų vingių... su viskuo, kas brangiausia.
O viskas be perstojo keičiasi laiko apsupty, net ir paties vertinimo atžvilgiu...
Pabaigoje toks svarus filosofinis akcentas, iš visų pusių keliantis daug minčių; išlieka perskaičius.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-06-08 20:47:21
žavingai apie tėviškę :)
Anonimas
Sukurta: 2008-06-08 21:47:47
Sunerimot? :)
Bet taip mes esam sutverti .
Laukti, norėti, nerimauti.
Ir vis kartojamės...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-06-08 22:51:16
"kiekvieną kartą
kitaip mes
esame kartu –" ir visa kita, norėtųsi imti ir pacituoti. Begalinė šiluma ir susimąstymas. Gyvenimas bėga ir mes su juo, belaukdami tos dienos... kiekvieną kartą vis dar tie patys, gal net tais pačiais žodžiais- pasveriame būties ir santykio su ja vertybes. Jautriai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-08 23:00:56
tik, tėviške,
kiekvieną kartą
kitaip mes
esame kartu –
...ir man tos eilutės tikri perlai...labai gražus, gilus ir prasmingas kūrinys...sujaudino...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-06-08 23:08:04
Daugelis už mane jau beveik viską pasakė, todėl tik priglausiu be komentarų. Malonu, kad esate, sėkmės :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-06-09 09:34:56
...kiti tie patys
vingiai... - Ir kaip būna ilgu tų senųjų vingių... su viskuo, kas brangiausia.
O viskas be perstojo keičiasi laiko apsupty, net ir paties vertinimo atžvilgiu...
Pabaigoje toks svarus filosofinis akcentas, iš visų pusių keliantis daug minčių; išlieka perskaičius.