← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/16757

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-09-06 22:28:00

Grazus atsisveikinimas garzus pasitikimas:))) arba saves nuraminimas.

Anonimas

Sukurta: 2007-09-02 11:14:21

Labai nuoseklus ir tolygus. Toks šiltas ir mielas.
Batai man irgi nepatiko. Nes visas kalbėjimas kiek suromantintas (žibintai, žara, gailestis, tyla), o batai vieninteliai ne. Suprantu, kad sąmoningai galima įdėti akibrokštą, tačiau šis truputį iškrenta iš konteksto. Na, tarsi parodomos autoriaus vertybės, bet toje ateityje, kai apie mus rašys knygas, šito simbolio niekas nesupras.
Pa.

Vartotojas (-a): malaja

Sukurta: 2007-09-01 23:40:02

na, man tie batai čia visai kaip Pilypas iš kanapių, tikrai ne vaičiūniškai, nes tekste daugiausia kalbama pakiliai, o batai ir padai jau kitokio tembro.
Nežinomos plytelės>gal nepažįstamos?
Dėl logikos vis tik prasminga pastaba: žinoma, poezija turi savo logiką, tačiau juk čia iš esmės viskas labai realistiška, tikroviška (netgi geriausios odos batai, hmm..), todėl ir natūralu tikėtis, kad galai sueitų (juk tikrai aidas žengiant balom neįmanomas).
Taigi kimbama, kad kūrinukas patraukė, Izabele, o ne priešingai. O kai patraukia, tai įsižiūri - ir norisi geriau, dar geriau. Va. Nepyk ant mūsų.
:)

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-09-01 09:05:48

Na, metaforos šiame eiliuke tikrai ausies nerėžia, netgi atvirkščiai, tekstas nuoseklus, mintis nepaslėpta po devyniais klodais. Švelnus atsisveikinimas, grįžimas į miesto saugų ir šiltą prieglobstį...

Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven

Sukurta: 2007-09-01 00:13:03

Baltas Lape, pasiskaitykite Vaičiūnaitę, įsitikinsite, kad buitis gali būti poezijoje, o poezija buityje. Taip pat kokių knygų apie šiuolaikinę poeziją, gal pradėsite suprasti mano eilėraščius.

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-08-31 23:59:59

Nėra nei rimo nei ritmo, gerokai reikia perdaryti eilėraštį, kad nors truputį suskambėtų...
kur logika? : "Miesto žibintuose naktis negęsta" ir "Ieškosiu žaros miesto languose",
ar "plytelėm žengiu" ar "vasaros balom" --- neaišku, tai skirtingi dalykai
aidas einant per balas nesigirdi...
pirmą kartą girdžiu metaforą "Aukoju geriausios odos bataus" - taip buitiška, nebent norėta pasigirti, kad juos turima, o gai tai ir yra visų jausmų visuma?
Mėlynas jausmas - kas tai? tai panaudota bandant surimuoti "drėgmė" ir "mėlyny"?

Daugiau kritikos neturiu, laukiu pastabų po savo eilėraščiu, gal norėsite pasakyti teisybę?

Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven

Sukurta: 2007-08-31 23:13:54

gal balom - aukodama ... batus. > Batai - simbolis, eilėraštyje proza rimo nebūna.
"Nežinomom plytelėm žengiu," > nesuprantu, kur čia nelietuvybę radote...
Žodžiai kartojami specialiai, yra tokia meninė priemonė,
laikai kaitaliojami taip pat specialiai, pabandykite interpretuoti,
šaltis ir drėgmė kutena > metafora,
langai taip pat neturi rimuotis, ritmas čia svarbiau.

Toliau pastabų?

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-08-31 22:59:57

Taip..., parašyta be klaidų ir be...
gal balom - aukodama ... batus.
Nesupratau prie ko čia "batai" - nesisimuoja ir nelogiški.
Nelietuviškas darinys: "Nežinomom plytelėm žengiu,"
"gaila" - "negaila" - kartojasi.
būtina paderinti laikus - jie kaitaliojasi neprognozuojamai.
nelogiška: Šaltis ir drėgmė negali kutenti...
žodis "languose" - nesurimuotas...

Ir dar keletas pastabų.

Anonimas

Sukurta: 2007-08-31 21:45:21

šiam vakarui kaip tik. insimėgstamiausinsiu.