Santrauka
Rekruto godos...
Santrauka
Bandau, dar ir dar sykį bandau išsakyti lemtingajame vakare būsenas.
Kelionė į niekur, jos nuojautą sugrąžintojo mintimis...
baimė, nuolankumas, nuostaba,
žvakės liepsnelė ant spintelės prie lovos — viltis,
susimaišiusi su nenoru grįžti iš esamos palaimos.
Santrauka
Iš jaunystės, ko pamiršti neįmanoma...
Santrauka
Juk būna tokių akimirkų, kai pagrindas „išslysta“ iš po kojų, kas taip buvo tvirta, nepajudinama ir tikra tampa, visai nereikšminga ir neprasminga, mintys, pasiutišku greičiu skriejančios, nesuradusios sąmonėje atramų, ritasi ir ritasi, o kūnas audroja, netverdamas savyje, tarsi tarp jo ir sielos (sąmonės) atsiveria praraja...
Santrauka
Dažnai mąstau, sugrąžintas kam? Kad liudyčiau. Tik nežinau, ką... palaimingą būseną Šviesoje, kurią pavadinau „Baltųjų Vandenų Šalis“... bet ji atsiveria grįžtančiam iš amžinosios tamsos... beje, sako, kad tokia šalis yra... kažkur Tianšanio kalnuose...
Santrauka
Iš ciklo „Karūnuoto žalčio ženkle“ (10)