Žiema, kaip žavingai sninga,
Lai ne per daug, ne per mažai,
Tegu visi keliai, laukai nušvinta,
Tegimsta puikūs žiemos vaizdai.
 
Tai inkrustuota šermukšnio uoga,
 Įšalęs ant šakos gražuolis obuolys,
 Erškėčio uoga vis dar raudonuoja
 Ir dairos, kas paskutinę ją nuraškys.
 
 Ir blizgantys, šviečiantys visi paviršiai,
 Sutviskę žiemos saulės spinduliuos,
 Jie žiemos rūmų menėmis pavirtę,
 Gali jomis grožėtis, pilnos baltumos.
 
 Žiema, baltoji magija stebuklinga,
 Nutildyk žemėje nelaimes ir karus,
 Te  karo mašinos sniege užminga,
 Vamzdžius apraišyk kaspinu baltu.