Neseniai žydėjo liepos


 
Neseniai žydėjo liepos,
Sviro rytmety beržai,
Žalios eglės saulės siekė,
Jau pakilusios aukštai.
 
Plaukė vasara per lauką,
Glostė gelstančius javus.
Brandžiom varpom žmonės džiaugės —
Duonos ir pyragų bus.
 
Skraidė kregždės, siuvo laimę,
Dūzgė bitės aviliuos.
Gera buvo tąkart kaime,
Gera namuose gimtuos.
 
Kaip kas skundėsi, kad karšta,
Troško jūros, jos bangų,
Skristi į pasaulio kraštą,
Ten, kur palmės ant krantų.
 
Tik skubėjo, bėgo dienos,
Sukos mėnesiai ratu.
Liko laukuose ražienos,
Pievos uždengtos rūku.
 
Tam, kas gimtą žemę myli,
Ji ir rudenį graži.
Netruks snaigės leistis tyliai,
Bus stogai visi balti.
 

 
 
skroblas