Lyg žvilgnis,
Kai dulkės aplinkui nesėsta,
Užkemša vyzdžius, liečiu jus
Ir Brailį

Skambant kosulio dainai,
Krūtinė nusvyra nuo priekalo
Į gyvo vandens kibirą

*

Lyg baimė
Kalbėti po vieną, kai
Spengia nakty mėnesienos vaikai

Kai blakės vaikšto sienomis
Ir gaudo kiekvieną stygų judesį

Karpo ūseliais,
Dvokia

*

Lyg garsas,
Kai kilpos suveržia
Hekatės kaklą ir nubudęs

Kvėpuoju į veidą tai blankiai būtybei,
O raukšlės ir votys
Liko už rėžių, tik mano ugnis
Jos krūty

* * *

Taip aš žiūriu į akis