Per žvilgesį šalnos, bet neišblukęs,
Klevų spalvas dar menantis ruduo
Miglom baltuoja, klostosi ir supas
Kasryt kartodamas – nepasiduok.
Nepasiduok, juk visuomet praplyšta
Dangus rytuos ir skleidžiasi diena...
Ne visos gėlės rudenį nuvysta,
Ne visos dienos būna dovana.
Tiesiu Tau ranką... Ar mane pajusi?
Tikrai nuoširdžiai laimės Tau linkiu.
Jei bus sunku – dalinkimės per pusę,
Kai džiaugsiesi – draugų bus su kaupu.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -- -
Per žvilgesį šalnos dar neišblukęs
Ruduo tavasis klevo lapuos sukas...
Žydėki violetiniu vėlyvio žiedu,
O jeigu ašara – tai tik nuo vėjo rieda...