Kai šviesą išneši su Vėlinių žvake,
Jos aplinkoj žvalgytis lyg neverta.
Tamsybės gniaužtuose ruduo tave užsklęs -
Gebi kramtyti, bet ne sėt, ne arti.
Ak taip - dar melstis ir gliaudyt prasmes
Iš kliedesių, sapnų ir atminimų,
Šiek tiek graudintis ir gailėt savęs -
Sula išsibaigė, gerklė sausai užkimo.
Tyli ar girgždi? Kam dabar svarbu?
Nutrynė lapkritis peizažo auksą, varį.
Užsigavai už nebaigtų darbų,
Kada nenuteistą tamsa tave uždarė.
Skaičiuoji tuos, kas žvakę tau atneš,
Kas gurkšniu sausą gomurį tau vilgys.
Diena jau blandosi. Pilka - gal ne nauja.
Kuo tu skiriesi nuo bevardės smilgos?