Nors glostai šaltą akmenį
Tikiuosi, susitiksime procesijoje,
Kur gyvi sueina
Ir liudija jausmus bei atmintį kaip žmogiškumo ženklus.
Neapkalbėsime - ne tam vieta -
Būties vertes ir kainas.
Akivaizdu, jog viskas, kas rutinoje,
Paviršutiniška ir menka.
Ilga bus ilgesio naktis, nors apšviesti keliai į Amžinybę.
Maldom pasieksi tas erdves,
Kur savą kraują esant gyvą patiri.
Tikiuosi, susitiksime ten,
Kur ištirpsta akivaizdžios ribos,
Kur iškupi sulos lašais, nors glostai šaltą akmenį.