Obelėle mažoji


 
Obelėle mažoji, kam žiedą sukrovei?
Jau lapai pagelto ir šalnelė arti.
Baltas žiedas gražus, tačiau liks bevertis,
Nuplaks ant žemelės rudeninis lietus.
 
Nelankys jo drugiai, o ir bitės neskraido,
Saulės kelią per dangų apgraužė naktis.
Klevo lapais rausvais pamiškėj vėjas žaidžia,
Baltkamieniai beržai gi plikai  nurengti.
 
Kur žiedelių surasi, gegužė kada kalbins,
Kai šakas glamonės šilti spinduliai?
Bus tada ne tik ievos, bet ir sodai išbalę,
Pažadinti skleisis žali pumpurai.
 
Spalio dienos praeina, gali šaltis atklysti,
O su juo atskubėti ir snaigė pirma.
Ne žiedais, bet sniegu žiemą obelys žydi,
Tavo žiedas atklydęs, liks man dovana.
 

 
skroblas