(Išleidus naują eilėraščių rinkinį „Gyvenimo keliu pro žydinčias pakeles)
 
Nauja knyga — tarsi nekantriai lauktas svečias.
Kol taps tikrai sava, kaip kad ir kitos.
Atrodo, spaustuvės kvapais alsuoja lapai,
Bet žodžiai, mintys tavo užrašytos.
 
Žinai, išleisi jas gyvent savus gyvenimus,
Tikėsi, kad kažkam prabils tavu balsu.
Vieniems pažadins džiaugsmą, kitiems nerimą,
Treti gal pavadins nauju, geru draugu.
 
Vartysi jas ir pats ne vieną kartą,
Juk tai dienoraštis svajonių ir darbų.
Primins dėl ko gyventi buvo verta,
Kiek buvo jo kely pavasarių, žiedų.
 
Nauja knyga  kalbės, kai pats jau negalėsi,
Kai būsi taip toli, kažkur labai toli.
Gerai, jeigu tada eilėraščiuos žydėsi,
Paliksi spinduliu jautraus žmogaus širdy.