Juk neišduosi
Iš to, kas liko, praeitį kaip spėti?
Iš skiaučių, šukių ir ankštų kokonų?
Nutyli tuščias lizdas apie paukščio dėtį,
Apie nektarą uogos karčiaskonės.
Po spalio duknomis visi šiek tiek daltonikai,
Šiek tiek apsnūdę ir šiek tiek pasenę.
Išdiržęs miškas styro nesulopytas,
Išbarstęs smulkmę iš kiaurų kišenių.
Iš to, kas liko, ateitį kaip spėti?
Tulžis nutyli būsiant veržlią sulą.
Dulksna nuo ryto. Išeini be skėčio,
Nes debesynai tarsi dangtis gula.
Tu supranti, kaip orientyrai trupa,
Kaip jaukias mintys ir jausmai seklėja.
Kur dainos, giesmės? Užrakintos lūpos -
Juk neišduosi, ką tau kužda vėjas...