Ak, tos dienos


Už smilgyno miražas - gulsti spinduliai,
Radę properšos angą pilkšvuose debesynuos.
Vėjas paperka valią variokais keliais,
Kad įbristum be baimės į šviežią purvyną.
Ak, tos dienos, paguodžiančios šypsniais šykščiais,
Kai net savo jausmuos ieškai žalio naivumo...
Pasiguodi - praeis, juk žinai, kad praeis -
Kaip nubiro drovumas derėjusio krūmo.
Tik smilgynas kuždės kažin kokias maldas
Apie vasaros nuodėmes būtas - nebūtas.
Paslaptinga šviesa lyg nebuvus užges.
Kam variokai rudens? Nenupirksi net plutos.
Vėl purvynas kėsinsis nuauti batus,
Aptaškyt, išvolioti kiekvieną paviršių.
Gal tai sapnas? Atsiveria giedras dangus.
Neišskrisi. Sulaiko sudžiūvusios virkščios.
Nijolena